Iki šiol ekspertai manė, kad sienos ruožą pirminėje miesto širdyje pastatė Judėjos karalius Ezekijas, valdęs VII ir VIII a. pr. m. e.
Jis matė, kaip šiaurėje esančius kaimynus – Izraelio karalystę – sunaikino Asirijos imperija, todėl buvo manoma, kad sieną jis pastatė norėdamas apsisaugoti nuo užpuolikų.
Tačiau beveik dešimtmetį trukęs tyrimas atskleidė, kad po didžiulio žemės drebėjimo ją pastatė jo senelis Uzijas – o tai atitinka Biblijos pasakojimą.
Siena yra vadinamajame Dovydo mieste – istorinėje archeologinėje vietovėje, kurioje, pasak Biblijos, susiformavo pirminis Jeruzalės miestas.
„Dešimtmečius buvo manoma, kad šią sieną pastatė Judėjos karalius Ezekijas. Tačiau dabar aiškėja, kad rytinė sienos dalis, esanti Dovydo miesto teritorijoje, buvo pastatyta anksčiau – karaliaus Uzijo laikais, netrukus po didžiojo Jeruzalės žemės drebėjimo, kaip užsimenama Biblijoje.“, – teigia Joe Uzielis iš Izraelio antikvarinių vertybių tarnybos (IAA).
Senajame Testamente šios sienos statyba aprašyta antrojoje Kronikų knygoje. Joje rašoma: „Uzijas pastatė Jeruzalėje bokštus prie kampinių vartų, prie slėnio vartų ir prie sienos kampo, ir juos sutvirtino.“
Atlikus tyrimą, kuris buvo bendras IAA, Tel Avivo universiteto ir Weizmanno mokslo instituto projektas, senovinės sienos kilmė buvo atskleista naudojant radiokarboninį datavimą.
Pasak IAA, šis istorijos laikotarpis anksčiau buvo laikomas „juodąja skyle“ datavimui radioaktyviąja anglimi – dėl svyruojančio izotopo kiekio to meto atmosferoje. Tačiau naudodami senovinius medžių žiedus iš Europos, mokslininkai galėjo nustatyti šiuos svyravimus atskirais metais.
Mokslininkai ėmė mėginius iš organinių artefaktų, rastų keturiose skirtingose kasinėjimų vietose senovinės Jeruzalės širdyje. Tarp jų buvo vynuogių sėklos, datulių kauliukai ir net šikšnosparnių skeletai.
Visi jie buvo išvalyti, paversti grafitu, o tada 3000 km/s greičiu paleisti į dalelių greitintuvą, kad anglis-14 būtų atskirta nuo kitų organinių medžiagų. Išmatavus anglį, paaiškėjo tikrasis mėginio amžius.
Yuvalas Gadotas iš Tel Avivo universiteto sako, kad šis metodas taip pat leido penkiomis kartomis paankstinti miesto plėtrą į vakarus.
„Iki šiol įprasta prielaida buvo tokia, kad miestas išsiplėtė dėl to, kad po asirų tremties į šiaurę atvyko pabėgėliai iš Izraelio karalystės. Tačiau naujieji radiniai sustiprina nuomonę, kad Jeruzalė išaugo ir išsiplėtė Siono kalno link jau IX a. pr. m. e. Tai buvo karaliaus Jehoašo valdymo laikotarpiu – likus šimtui metų iki asirų tremties.“, – sako jis.
Atsižvelgiant į tai, naujieji tyrimai rodo, kad Jeruzalės plėtra yra Judėjos vidaus demografinio augimo ir politinės bei ekonominės sistemos sukūrimo rezultatas.
Dar daugiau – tai rodo, kad Dovydo ir Saliamono valdymo laikais miestas buvo didesnis, nei manyta.
„Šis tyrimas parodė, kad X a. pr. m. e., Dovydo ir Saliamono laikais, miestas buvo išsidėstęs skirtingose teritorijose ir, atrodo, buvo didesnis, nei manėme anksčiau. Galime tiksliai nustatyti konkrečius pastatus ir susieti juos su konkrečiais Biblijos tekste minimais karaliais“, – teigia J. Uzielis.
Parengta pagal „Daily Mail“.
