Prunkštėme, kai Seimo nariai rimtais veidais svarstė, kaip reikės kontroliuoti taikant išlygą – šunis vedant pasivaikščioti ar prie prekybos centro dvi valandas vis dėlto leisti pririšti. Visais kitais atvejais tai būtų laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais.
Apmaudu, kad įstatymas nepriimtas ir nuo 2027-ųjų draudimas neįsigalios. Ir juoktis nėra ko, nes čia labai rimti dalykai, o tiksliau – pinigai.
Juk prisiminkime, kaip piktinosi kailinių žvėrelių augintojai, kai pasigirdo raginimai uždrausti jų verslą ir uždaryti fermas.
Bet pernai Seimas priėmė įstatymą, nuo 2027-ųjų Lietuvoje uždraudžiantį kailinių žvėrelių verslą. Ar dabar girdime verslininkų skundų? Ne. Nes naikinamų fermų savininkams bus išmokėtos kompensacijos.
Arba raginimas uždrausti laikyti vištas narvuose atsigręžiant į kitų valstybių pavyzdžius. Tarkime, Čekija nuo 2027 metų tokį draudimą jau taikys.
Lietuvoje didelio pasipiktinimo bangos iš paukštynų savininkų siūlymas uždrausti laikyti vištas narvuose nesulaukia.
Juk ant kraiko ar laisvėje laikomų vištų kiaušiniai brangesni. Taigi galima daugiau uždirbti.
Kad produkcijai naudojant laisvėje laikomų vištų kiaušinius subyra daugiau pinigų į kišenę, jau pajuto viena didžiausių Lietuvos kepyklų. Tik jos atstovai neslėpė, kad dėl to pakilo duonos ir pyrago savikaina, todėl produkciją teko pabranginti.
O ką galima išspausti iš Brisiaus, o tiksliau grandinės, ją uždraudus? Galimybės neribotos.
Pavyzdžiui, įstatymo pataisose galima numatyti kompensacijas šeimininkams, atrišantiems šunis nuo grandinių. Juk teks keturkojams įrengti voljerus, o tai – išlaidos. Ir vielos tinklu prekiaujančioms parduotuvėms irgi nubyrėtų pinigų.
Valstybei toks įstatymas taip pat duotų naudos. Juk ne visi paklustų draudimui šunis laikyti pririštus ir tokius tektų bausti už žiaurų elgesį su gyvūnais. Antai Lenkijoje už tokį elgesį gresia iki 23 178 eurų bauda, Vokietijoje – iki 25 tūkst., Latvijoje – iki 29 600, o Austrijoje – net iki 150 tūkst. eurų. Taigi kiekvienas Brisius gali būti labai naudingas.
