Per pirmąsias dvi registracijos dienas norą prisijungti prie karo komendantūrų jau išreiškė apie 2 tūkst. Lietuvos gyventojų – perpus tiek, kiek L.Kasčiūnas prognozavo užsiregistruojant per visą registracijos laikotarpį.
Naujienų portalas lrytas.lt pasidomėjo, kas šalies gyventojus patraukė rinktis būtent šį, o ne kitus jau egzistuojančius krašto gynybos būdus, ir ar būsimą darbą bei piliečių apmokymus apsunkins didesni nei prognozuota susidomėjusiųjų srautai.
L.Kasčiūnas: „Nesitikėjau prie geriausių savo svajonių“
Krašto apsaugos ministerija paskelbė, kad per pirmąsias dvi dienas į karo komendantūras taikos metu užsiregistravo jau apie 2 tūkst. žmonių.
Daugiausiai į karo komendantūras taikos metu užsiregistravo Vilniaus regione – 885 žmonės, iš jų 796 – Vilniaus mieste. Kauno regione į komendantūras užsiregistravo 348 žmonės, iš jų Kaune – 261.
Klaipėdos regione prie komendantūrų jungiasi 138 žmonės, iš jų 114 – Klaipėdoje, Alytaus regione – 100, Šiaulių regione – 92, o Panevėžio regione – 37 žmonės.
Nuo bendro užsiregistravusiųjų skaičiaus pagrindinį karinį parengtumą turi 456 žmonės arba 27,5 proc. Tarp užsiregistravusių į karo komendantūras taikos metu 1032 žmonės (62,2 proc. užsiregistravusiųjų) turi aukštąjį išsilavinimą.
Karo komendantūrų taikos modelį įvedęs krašto apsaugos ministras L.Kasčiūnas teigė negalėjęs net svajoti apie tokį piliečių susidomėjimą.
Dabar L.Kasčiūnas pirminį savo skaičiavimą, kad prie karo komendantūrų prisijungti galėtų apie 4–5 tūkst. piliečių, dvigubintų – ministras prognozuoja, kad iš viso susidomėjusių skaičius galėtų siekti ir 10 tūkst. žmonių.
„Labai, labai įspūdinga – tai būtų tinkamas žodis tokiems tempams. Tikrai nesitikėjau prie geriausių savo svajonių, kad gali būti toks susidomėjimas. Labai džiaugiuosi, kad žmonės jungiasi“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo L.Kasčiūnas.
Ministras džiaugėsi, kad Lietuvos piliečiai, kurie turi valią ir ryžtą priešintis, ir nori įgyti ar atnaujinti savo įgūdžius, rasti savo vietą gynybos planuose, tai gali atrasi būtent komendantūrose.
„Sunku būtų tikėtis, kad tokį tempą pavyks išlaikyti per visus likusius keturis registracijos mėnesius – turbūt ne, bet dabar man parašė, kad jau yra beveik 2 tūkst. užsiregistravusių. Tai solidu“, – įvertino L.Kasčiūnas.
Ministras tikino, kad didelis susidomėjusiųjų skaičius kol kas nekeičia ministerijos sudėliotų apmokymų planų.
„Kol kas apie tai negalvokime, jei kas nors keisis – prisitaikysime, matysime ir pačių prisijungusių piliečių profilį. Manau, kad galėsime kalbėti ir ne apie kovinius asmenis, o apie civilinės gynybos žmones“, – pasidalijo ministras.
Reikalavimai dar paaiškės
Tuo metu Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) direktorius Arūnas Balčiūnas naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad pirmosiomis dienomis stebimi registracijos tempai viršijo ir kariuomenės atstovų lūkesčius.
„Tikėjomės, kad vakar dienos pabaigai turėsime galbūt šiek tiek daugiau negu tūkstantį, bet tai gerokai viršijo mūsų skaičiavimus, mūsų prognozes, nes žmonės tikrai sparčiai anketas pildė vakare, galbūt grįžę po darbo“, – portalui lrytas.lt pasakojo A.Balčiūnas.
Ir tik trečdalis užsiregistravusiųjų yra įgiję karinį parengtumą.
Visi norintieji į karo komendantūras registruoti gali iki rugpjūčio 31 dienos, o tada, anot A.Balčiūno, KPKT šias anketas vertins detaliau – grupuos pagal rajonus, pagal žmonių kompetencijas ir karinį parengtumą.
Tada atsiras ir tam tikri reikalavimai – tam tikroms pareigybėms bus keliami sveikatos reikalavimai, o, pavyzdžiui, aktyvaus rezervo kariai pretenduoti į komendatūrų veiklą negalės, nes jie jau yra priskirti kariniams vienetams.
Tuomet, pagal užsiregistravusiųjų kompetencijas ir karinį parengtumą, bus organizuojami ir skirtingi mokymai – visgi, A.Balčiūnas nesitiki didelių sunkumų juos organizuojant, nes ne visiems užsiregistravusiems iš tiesų reikės mokymų, pavyzdžiui, kaip elgtis su ginklu.
„Mokymai bus organizuojami atsižvelgiant į piliečių turimą kompetenciją, ar tarnavęs kariuomenėje, ar ne, ir tada jie bus suskirstyti į tam tikras grupes žmonių – tie, kuriems reikia elgesio su ginklais žinių atnaujinimo, bus viena kategorija, kiti – kurių neplanuojama skirti į pareigas, susijusias su ginklu, kuriems nereikės karinio parengtumo, jiems bus organizuojamos bendro pobūdžio pratybos apie pilietiškumą, pareigas, kurias reikėtų vykdyti karo metu.
Kol kas dar nėra aiškaus vaizdo, kaip tos programos bus sudarytos, kokie bus mokymai. Vertinsime galimybes, kiek turėsime instruktorių, mokymo priemonių, poligonų, šaudyklų“, – pasakojo A.Balčiūnas.
Geriausias pasirinkimas
Vienas pirmųjų į karo komendantūras užsiregistravo vilnietis, programuotojas Vykintas Glodenis – vyras pasakojo jau kurį laiką svarstęs, kaip reikėtų prisidėti prie krašto gynybos, tačiau būtent karo komendantūros pasirodė kaip geriausias pasirinkimas.
„Pirmiausiai pamačiau žiniose, kad apie tai skelbia, ir tiesiog pagalvojau, kad tai – gera idėja, nes iki šiol buvau kritiškas valdžios atžvilgiu. A.Anušauskas, manau, nepakankamai intensyviai ruošėsi – toks truputį per daug atsipūtęs buvo jo požiūris.
Aš galvojau, kad jeigu jau karas šalia vyksta, ir jeigu karas prasidėtų Lietuvoje, turėtume būti pilnai pasiruošę. O man neatrodo, kad mes pasiruošę. Pilnas pasiruošimas, manau, privalo įtraukti visą visuomenę visais atžvilgiais – ne tik karines pajėgas tiesiogiai.
Ir tada pamačiau Krašto apsaugos ministerijos įrašą, kad jie jau kviečia užpildyti anketą, ir pagalvojau, kodėl gi ne – reikia iš karto užpildyti“, – portalui lrytas.lt pasakojo V.Glodenis.
Pats vilnietis pasakojo prieš dešimt metų praėjęs bazinius karinius mokymus, tačiau dabar nežinotų, kur karo atveju turėtų kreiptis ir ką daryti.
„Jau praėjo beveik dešimt metų, o aš neturėjau jokio įgūdžių atnaujinimo – nežinau, ir ar jis bus, galbūt dar vasarą kvies, bet absoliučiai nieko apie tai negirdėjau“, – pastebėjo jis.
V.Glodenis pasakojo, kad prasidėjus pilno masto Rusijos karui prieš Ukrainą, jis svarstė prisijungti prie Šaulių sąjungos, tačiau tąkart dėl laiko stokos, papildomų sveikatos pažymų poreikio to nepadarė.
„Komendantūros konkrečiai man atrodo net labiau tinkama vieta, nes tą bazinį kario parengimą iš esmės turiu – aišku, reikėtų įgūdžius atnaujinti, bet man svarbiausia būtų žinoti, jeigu karas prasideda, kur man eiti, ką daryti, kokie būtų komunikacijos kanalai?“ – įvardijo jis.
Kiekvienas, pildantis anketą dėl prisijungimo prie Karo komendantūros, gali pasirinkti ir norimą sritį: pėstininkų specialybės, kovinio aprūpinimo / logistikos / paramos arba mokymo ir karinio rengimo.
V.Glodenis pasakojo savo anketoje nurodęs, kad eitų ten, kur kariuomenė matytų didžiausią jo poreikį.
„Pats esu su aukštuoju išsilavinimu, dirbtinio intelekto treneris ir programų autorius, programuotojas, todėl galėčiau, ko gero, ir tokiu būdu neblogai prisidėti prie Lietuvos gynybos, dirbant su technologijomis, optimizacija ir taip toliau.
Bet parašiau, kad jeigu reikės pėstininko, tai tada būsiu pasiruošęs būti pėstininku, nes ne man spręsti, ko labiausiai reikia“, – kalbėjo jis.
