Ne pirmo šviežumo sriubos užvalgiusi brazilė liko paralyžiuota. Kaip pranešama, moteris užsikrėtė reta bakterine infekcija.
Tai – įspėjimas, kad bakterijų sukeltos organizmo reakcijos į netinkamai pašildytus ar laikomus maisto likučius gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai.
Claudia de Albuquerque Celada pagal mainų programą atvyko į JAV ir dirbo Kolorado valstijoje. Tačiau vasarį moteris buvo paguldyta į ligoninę dėl paralyžiaus, galvos svaigimo, besidvigubinančio vaizdo ir dusulio.
Ligoninėje jai buvo diagnozuotas botulizmas – reta ir sunki būklė, kai toksinas pažeidžia organizmo nervus. Nuo to laiko ji gydoma ligoninėje, naudojant kvėpavimo aparatą.
Pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad brazilė infekcija užsikrėtė per konservuotą sriubą, kurią pirko maisto prekių parduotuvėje, – pranešė „Daily Mail“. Tiesa, ištyrus lentynoje likusias prekes, nustatyta, kad pats gaminys nėra užkrėstas.
Todėl manoma, kad ligą sukėlė sriubos laikymo sąlygos arba virimo būdas.
Pareigūnai primena, kad maistą reikia laikyti ne aukštesnėje kaip 4 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje, o prieš vartojimą jį reikia gerai pašildyti. Be to, maisto negalima palikti kambario temperatūroje ilgiau nei valandą.
Celados sesuo Luísa paaiškino, kad Denverio ligoninė, kurioje gydoma jos sesuo, apmokėjo pacientės skrydį atgal į Braziliją, kur ji turėtų tęsti gydymą arčiau savo šeimos.
Toksinas suyra virinant
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nurodo, kad žmonių botulizmas yra reta, bet sunki liga, sukeliama bakterijų Clostridium botulinum gaminamo nuodo, kurios metu pakenkiama nervų sistema. Dažniausiai užsikrečiama toksinui patekus į žmogaus organizmą su maistu.
Clostridium botulinum bakterijas gamtoje platina įvairūs gyvūnai. Šios bakterijos geriausiai dauginasi aplinkoje, kur nėra deguonies arba jo kiekis labai mažas. Dėl to jos vadinamos anaerobais (nemėgstančios deguonies). Patekusios į nepalankias joms sąlygas, bakterijos virsta sporomis.
Sporų randama dirvožemyje, jomis gali būti užterštos daržovės, grybai, netgi medus. Į mėsą bakterijų sporos paprastai patenka iš gyvulių žarnų dorojant skerdieną.
Sporos labai atsparios aukštos temperatūros poveikiui. Virinimo temperatūrą (1000 C) jos gali išlaikyti 5 valandas. Maiste, kuris laikomas 15–20 laipsnių temperatūroje, kai neprieina oras, nepakankama druskos, cukraus ar rūgšties koncentracija, bakterijos pradeda daugintis ir gaminti labai stiprų nuodą.
Toksinas jautrus karščiui, kaitinant suyra per 10 minučių, virinant – per kelias minutes.
Kaip užsikrečiama botulizmu?
Nors sporos plačiai paplitusios aplinkoje ir jomis gali būti užteršti įvairūs maisto produktai, žmonės šia liga suserga retai, nes apsinuodijama toksinu, kurį tik atitinkamose sąlygose gamina besidauginančios bakterijos.
Maistas, kuriuo apsinuodijama, gali būti labai įvairus: nepakankamai parūgštinti daržovių, grybų taip pat mėsos bei žuvies konservai, sūdyti ar rūkyti mėsos bei žuvies gaminiai.
Clostridium botulinum bakterijos maiste nesidaugina ir negamina toksino, kai marinatas pakankamai rūgštus (pH yra mažesnė nei 4). Dažniausiai apsinuodijama nuo namuose netinkamai paruoštų bei laikomų mėsos, grybų konservų, vytintų ar rūkytų mėsos gaminių. Daugiausiai apsinuodijimų būna žiemos ir pavasario mėnesiais, kadangi rudenį konservuotuose produktuose ir išlaikytuose iki pavasario būna pasigaminęs pakankamas toksino kiekis. Užkrėsti toksinu maisto produktai išvaizda, kvapu ir skoniu dažnai nesiskiria nuo gerų. Kartais dėl susikaupusių dujų gali būti išpūsti konservų dangteliai (bombažas).
Ligos simptomai ir eiga
Pirmieji ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12–36 val. suvalgius maisto, kuriame pasigaminęs botulotoksinas. Slaptasis ligos periodas gali tęstis nuo 2 valandų iki 8 dienų. Kuo trumpesnis šis laikotarpis, tuo sunkesnė ligos eiga bei didesnis mirštamumas. Apsinuodijus, pirmiausia ligonis skundžiasi silpnumu, galvos svaigimu.
Paprastai po to sutrinka regėjimas (dvejinimasis akyse, matymas lyg pro rūką), atsiranda burnos džiūvimas, rijimo ar kalbos sutrikimai. Šie sutrikimai gali būti lydimi vėmimo, pilvo pūtimo, vidurių užkietėjimo arba viduriavimo. Kūno temperatūra gali būti normali. Ligai progresuojant, atsiranda sprando, rankų vėliau kvėpavimo ir viso kūno raumenų silpnumas. Išsivysčius kvėpavimo raumenų paralyžiui, gali sutrikti kvėpavimas. Nesuteikus pagalbos, ligonis gali mirti.
Panašūs simptomai paprastai pasireiškia visiems valgiusiems tą patį maistą.
Kaip išvengti botulizmo?
Kad išvengti šios maisto toksinės infekcijos, būtina žinoti ir prisiminti šias pagrindines taisykles:
1. Neužteršti maisto bakterijų sporomis
2. Nesudaryti sąlygų bakterijoms maiste daugintis
3. Sunaikinti maiste pasigaminusį toksiną
Todėl NVSC pateikia keletą patarimų:
– Kruopščiai nuvalykite ir išplaukite po tekančiu vandeniu konservavimui ruošiamas daržoves, grybus, mėsą.
– Skerdžiant gyvulius stenkitės nepažeisti žarnų, kad išvengti mėsos užteršimo.
– Kruopščiai išvalykite ir išplaukite gyvulių žarnas, naudojamas dešroms, skilandžiams gaminti.
– Konservavimui naudokite pakankamai daug rūgšties, druskos ar cukraus.
– Paruoštus konservus, rūkytus, vytinamus mėsos gaminius laikykite ne aukštesnėje kaip +10 laipsnių temperatūroje.
– Neuždarykite aklinai grybų konservų, geriau juos laikykite aprištus medvilnine skepetaite ar popieriumi.
– Prieš vartojimą bet kokius namuose gamintus konservus patartina pakaitinti 10 minučių, net jei neišpūstas dangtelis.
– Nevalgykite konservų, kurių dangtelis išsipūtęs. Toksinui neutralizuoti tokius konservus ir stiklainį reikia pavirinti 10 minučių ir tik po to išmesti.
– Nevalgykite mėsos ar dešrų, jei viduje pakitusi spalva, įtartinas skonis ar kvapas.
– Atsiradus pirmiems apsinuodijimo požymiams, kuo skubiau kreipkitės pas gydytoją.
